nuo manęs iki manęs –
šviesmečiai
ir tyras netikrumas
kurį dalinu
einu per lėtai kad
sugrįžčiau į dabartį
aš vakar dienoje
pamiršusi kelią į
metų liekanas į
atei.k, ty.la
iš praeities vakarykštė
matau kaip
krito. krenta.
kai krenti vis –
supranti kad taip
mokaisi skraidyti
ir nebijoti
svetimos mirties
prisijaukinus savąją
kai myliu. kaip tylą.
nujaučiu –
it drugelio sapnas lengva
dabar labai ilgai snigsiu
šviesmečiai
ir tyras netikrumas
kurį dalinu
einu per lėtai kad
sugrįžčiau į dabartį
aš vakar dienoje
pamiršusi kelią į
metų liekanas į
atei.k, ty.la
iš praeities vakarykštė
matau kaip
krito. krenta.
kai krenti vis –
supranti kad taip
mokaisi skraidyti
ir nebijoti
svetimos mirties
prisijaukinus savąją
kai myliu. kaip tylą.
nujaučiu –
it drugelio sapnas lengva
dabar labai ilgai snigsiu