Miss i Sipė 1

mano baltos kojinės
džiūsta ant šakos toli
matau bėga kojotai ir
susirenku juos ant lapo
susitelkiu ties vakaru
šiandien ruduo taip žybsi
it žvyno akis žuvies žiede
šiandien krinta debesys
o aš bandau juos surinkti
upei prisiuvant nėrinius
išsineria vanduo iš kojinių
ir vakaras nutrūksta ties
kableliu ar kabliuku –
meškerės primena nerangias
meškas verdančias naktį
kažkur užkaukia kojotas
it panūdęs išreikšti ką jaučiu
net jei šąlu truputį sušlapusi

aš susivokiu – dar vis esu