Mes kaip istorija.

aš - tik fragmentas. apgamui – fonas. stebiu
mėlynos spintos tvenkiasi pasieniais
ir sėlina šešėliai iš pradžių per pakabas paskui
siekdami lentynas apvynioja knygų viršelius ir
savo plokštumas sulipdo su pavadinimais
girdžiu vardus galbūt žinau biografijų liekanas
bet nepažįstu nė vieno numirusio anksčiau
už mano gimimą nepažįstu net amžininkų
nes daugiskaita virto vienaskaita ir egzistuojam
tik miniose kur punktyrinėmis linijomis
apibrėžti laukeliai politiniuose žemėlapiuose
žymi mūsų tėvynes – mes nuolat atsiskiriame –
dar negriuvo siena Berlyne
dar neišmokome sukurti bendros istorijos
kai nėra pastatų vadinasi nėra griuvėsių

nuolat griuvome geometrinių figūrų rėmuose
klastojant istoriją sužėlė daug klaidų ir
mes atmintinai išmokom prarastą tikrovę
todėl visad kartojamės prarasdami kartas
ir kartus kai galėjome būti kartu ir pradėti
pažinti vienas kitą paprasčiausiai bandydami
nebekurti nieko kas lūžta ir susidėvi ar
praeina – mes nuolat rašome apie gyvenimą
ir kaip nieko apie jį neišmanome apie lietų
ir liūdesį – ir dar nesuvokiam kad Visi liūdi

gal truputį pavargome įsivaizduoti kaip
prasminga visa prie ko prisiliečiame –
viskas juk virsta  į žodžius į jų dulkes –
juk tik jos liudija mūsų gyvenimus todėl
taip mėgstam metaforas ir kitas menines
priemones dar aukščiau pasistiebiam kad
tilptume į puslapius ar bent į medinę dėžę
todėl vėl grįžtame į pradžią patikinti kad
mes niekada neišnyksime ir būsimos kartos
privalo išmokti mūsų istorijas ir tekstus
nes mes liudijam buvimą tik įmanomais būdais

aš sakau – jau pavargau nuo tiesų
ir interpretacijų ir nuo svetimų gyvenimų
kurie asimiliavosi su manuoju –
aš tikra tik tiek kiek turėjau praeities
ir kiek jos dar prisimenama bet
nebegaliu toliau apsimetinėti ir
vaikščioti it šešėlis cituoti epochos pranašų ir
įtikinėti kad gyvenau ir išliksiu per amžius
turbūt tai tik dar viena užrašyta istorija
todėl ji vienintelė ir lieka kaip faktas
kaip ta vienintelė nuojauta baimės būti
laikinam  - - - bet ir tuo nebetikiu

turbūt dabar žinau ką reiškia jaustis
nebegyvenamam –
nė vieno žmogaus tik pasakotojai
tik lyriniai pakaitalai
ir priešdėliai į būtį