postseptemberebotco

paskutinė spalio o
girdžiu kaip garsiai
miršta žmonės

ir vis vien nesuvokiu
nei mirties nei jos
prasmių

aš iš naujo turiu
išmokti pasaulį
kai jis prasideda
dar viena mirtimi

susilieja visata
ir į ašarą virsta
manęs čia per daug
viską išjausti

pasilikau čia
ir nesuprantu
ar aš gyvenu
ar dabar esu
nes prisikėliau